Ytyrama Temĩatãtu Repuriká
  República Democrática de Itirama
Jã Ok
Eûá Moranukûé
Ekonomi
Temĩrekûó Kuûá Kõ Amõ




Repuriká eûamiãtu Ytyrama ikó, amasõ kaaûojurupé opytá, mukũ ûyreûé, Pyrãsaûiã, Pyrasi Amapá temĩrekûó-ûé. Erã temĩ ikõneûatyne remó Kaaûarãûaray-kõ temĩ, Paîé Ytyryjyrupé temĩ ikó jeypy. Tupãmoyjá turisỹrupé, katỹxó ijemoĩûé mojãrupé, ũirapyûá-kõ pó poraûykyrupé-ûé Ytyrama ekonomi osapó atã.

Erãrere OpisîáYtyrama Temĩatãtu Repuriká (potukajeẽ: República Democrática de Itirama; ĩrejeẽ: Democratic Republic of Yutyrama)
Erãrere Ûetarapy: Erãrere ywytyrama, “ytyeûá” (ywytyrawa) erã, ûetarapy ikó, amasõ rĩûajerajeẽrupé.
Ûyrapé: 6.827 km²
Eûarimã: 325.890 eûá-kõ (2020)
Eûarimã Apuajekó: 48 eûá-kõ/km²
Morojá Taaûoju: Porto da Mata
(107.513)
Taaûoju-kõ Turoju Joé: Garimpeiros (Ûarĩpé), Uiporã (Ũiporã), Itapirã, São José do Ipará (Ypará Sãjosé), Juaquiti (Yûakyty), São Luís das Missões (Misõ Sãruí), Caratuna (Kanatuna)

Kaaûã Ũirapyûá Kaarekûó: (1.692 km²)
Erãjekó: ytyrãûá (potukajeẽ: itiraguara; ĩrejeẽ: Yutyraman; pyrãsajeẽ: ioutiramais)
Jeẽ-kõ: potukajeẽ (jeẽ opisîá, kabokyró ndîaré), ytyrãj
eẽ (erã jeẽ, tupi jeẽanaûỹ), ûiãpi (tupi jeẽanaûỹ), parikuru (arûak jeẽanaûỹ), karĩjá (karipi jeẽanaûỹ), pyrãsajeẽ.
Rerijîã: katoriká (temĩ joé imãûy); ũirapyûá rerijîã
Erã Ora: GMT -3

Ûytu Akujekó: Topiká Amãûyturetá. Akujekó paũ: 26,5ºC (janeru, 25,5ºC; jurîu, 26ºC); Amã: 1070 mm akajurupi (xyrãamãeỹ aûotusui noûemukyty)
Yty Yûateé Joé Imãûy: Tymak Apuã (Pico de Timaque) (335 m)
Ũi-kõ Ipuku Joé Imãûy: Ûiãpok (Oiapoque), Kanatuna (Canatuna), Ũiporã (Uiporã), Tipũ, Parynûak (Parinuaque)
Mokuûaxopysá Ereîatu: .ym
Erãpaũ Okarusu-kõ: UN, OAS, MERCOSUR, FICT (Momarãxorejé Poraûykyturejé-ûé Erãpaũ Okarusu)
Erã Jĩkã: Tupã ékatu ytysui aju
Uniûesidá: Universidade Nacional de Porto da Mata (UNPM), 3.000 ekoraûá-kõ
M
oranukaá: A Voz do Oiapoque (Porto da Mata); Caá Moranu (Ûarĩpé)




  Ytyrama Ûytukûaxorupi Eûeûé Ytyramakyty