Repuriká eûamiãtu Ytyrama ikó, amasõ
kaaûojurupé opytá, mukũ ûyreûé, Pyrãsaûiã, Pyrasi Amapá temĩrekûó-ûé. Erã temĩ ikõneûatyne
remó Kaaûarãûaray-kõ temĩ, Paîé Ytyryjyrupé temĩ ikó jeypy. Tupãmoyjá turisỹrupé, katỹxó ijemoĩûé mojãrupé, ũirapyûá-kõ pó poraûykyrupé-ûé
Ytyrama ekonomi osapó atã.
Erãrere
Opisîá: Ytyrama Temĩatãtu Repuriká (potukajeẽ:
República Democrática de Itirama; ĩrejeẽ:
Democratic Republic of Yutyrama)
Erãrere Ûetarapy: Erãrere ywytyrama, “ytyeûá” (ywytyrawa)
erã, ûetarapy ikó, amasõ rĩûajerajeẽrupé.
Ûyrapé: 6.827 km²
Eûarimã: 325.890 eûá-kõ (2020)
Eûarimã Apuajekó: 48 eûá-kõ/km²
Morojá Taaûoju: Porto da Mata (107.513)
Taaûoju-kõ Turoju Joé: Garimpeiros (Ûarĩpé), Uiporã
(Ũiporã), Itapirã, São José do Ipará (Ypará Sãjosé), Juaquiti (Yûakyty), São
Luís das Missões (Misõ Sãruí), Caratuna (Kanatuna)
Kaaûã Ũirapyûá Kaarekûó: (1.692 km²)
Erãjekó: ytyrãûá (potukajeẽ: itiraguara; ĩrejeẽ: Yutyraman; pyrãsajeẽ: ioutiramais)
Jeẽ-kõ: potukajeẽ (jeẽ opisîá, kabokyró ndîaré), ytyrãjeẽ (erã jeẽ,
tupi jeẽanaûỹ), ûiãpi (tupi jeẽanaûỹ), parikuru (arûak jeẽanaûỹ), karĩjá
(karipi jeẽanaûỹ), pyrãsajeẽ.
Rerijîã: katoriká (temĩ joé imãûy); ũirapyûá rerijîã
Erã Ora: GMT -3
Ûytu
Akujekó: Topiká Amãûyturetá.
Akujekó paũ: 26,5ºC (janeru, 25,5ºC; jurîu, 26ºC); Amã: 1070 mm akajurupi (xyrãamãeỹ
aûotusui noûemukyty)
Yty Yûateé
Joé Imãûy: Tymak Apuã
(Pico de Timaque) (335 m)
Ũi-kõ
Ipuku Joé Imãûy: Ûiãpok
(Oiapoque), Kanatuna (Canatuna), Ũiporã (Uiporã), Tipũ, Parynûak (Parinuaque)
Mokuûaxopysá
Ereîatu: .ym
Erãpaũ
Okarusu-kõ: UN,
OAS, MERCOSUR, FICT (Momarãxorejé Poraûykyturejé-ûé Erãpaũ
Okarusu)
Erã Jĩkã: Tupã ékatu ytysui aju
Uniûesidá: Universidade Nacional de Porto
da Mata (UNPM), 3.000 ekoraûá-kõ
Moranukaá: A Voz do Oiapoque (Porto da Mata); Caá
Moranu (Ûarĩpé)
|
Ytyrama
Ûytukûaxorupi Eûeûé Ytyramakyty
|
|